Robotų karai: JAV „terminatoriai“ laikysis Ženevos konvencijų

Pentagonas kuria kovinius robotus, kuriuos valdančioje programinėje įrangoje bus įdiegtas visiškas suderinamumas su Ženevos konvencijomis. Tokie kareiviai – robotai nekreips dėmesio į mūšio lauke pastebėtus medikus, nešaudys į pasiduodančius priešo karius ir nevykdys karo nusikaltimų, kuriais neretai būna kaltinami kariaujantys žmonės.

JAV kariuomenė ir Karinis jūrų laivynas pasamdė robototechnikos etikos specialistus, kurie turės užtikrinti, jog Pentagono užsakymu kuriami koviniai robotai netaptų į Terminatorių panašiomis amoraliomis žudymo mašinomis, kurios kovodamos nesirenka savo aukų, skelbia britų dienraštis „Daily Telegraph“.

Iki 2010-ųjų Pentagonas į vadinamųjų „autonominių sistemų“ (taip kariškių žargonu vadinami robotai) kūrimo programą investuos 4 mlrd. dolerių. Vienas svarbiausių reikalavimų, kuriuos robototechnikos specialistams kelia JAV kariuomenės atstovai – kad koviniai robotai būtų „morališkai atsparūs“, tai yra mūšio lauke nepasiduotų baimei ir kerštui – jausmams, kurie dažnai užvaldo priešakinėse linijose kovojančius karius.

Pasak dienraščio, JAV karinis laivynas pasamdė vieną britų robototechnikos ekspertą, kuris konsultuos, kaip reikia gaminti robotus, nepažeidžiančius Ženevos konvencijų dėl civilių apsaugos karo metu, sužeistųjų ir ligonių veikiančiose armijose padėties pagerinimo, elgesio su karo belaisviais bei kitų visuotinai pripažintų reikalavimų.

„Jie nori sužinoti atsakymą į klausimą, ar įmanoma sukurti automatines ginklų sistemas, kurios nepažeistų tarptautinių sutarčių dėl karo veiksmų vykdymo. Kitaip tariant, ar mes galime padėti kurti tokias mašinas pasitelkdami etiką“, - dienraščiui sakė Indianos universiteto (JAV) mokslo filosofijos specialistas, knygos „Moralios mašinos: kaip išmokyti robotus skirti blogį nuo gėrio“ autorius daktaras Colinas Allenas.

Teigiama, kad JAV kariuomenės vadovybei kelia nerimą Irake atliktų tyrimų rezultatai, atskleidę, kad didelė dalis čia tarnaujančių Amerikos kariškių toleruoja savo priešų kankinimus ir kerštą.

Džordžijos technologijos universiteto (JAV) kompiuterijos specialistas Ronaldas Arkinas, dalyvaujantis JAV kariuomenei skirtų robotų programinės įrangos kūrimo projektuose, parengė pranešimą, kuriame daroma išvada, jog robotai, nors ir nebūtų „etiškai nepriekaištingi mūšio lauke“, vis dėlto „moralės požiūriu gali būti kur kas pranašesni“ už uniformą dėvinčius žmones. R. Arkino teigimu, robotams nereikia rūpintis dėl savisaugos, be to, jie gali būti kuriami taip, kad visada išlaikytų „blaivų protą“ ir jų situacijos vertinimų neaptemdytų pyktis ar frustracija dėl įvykių mūšio lauke.

Sunku spręsti apie įslaptintų Pentagono kovinių robotų kūrimo programų pažangą, tačiau kai kurios „autonominės sistemos“ jau plačiai naudojamos Irake bei Afganistane. Antai nepilotuojami orlaiviai žvalgo, seka ir naikina priešo taikinius, o antžeminiai robotai ieško minų, paslėptų sprogmenų ir juos nukenksmina.

Lapkričio mėnesį JAV kariuomenė gavo naują kovinį robotą, kurį pagamino D. Britanijos gynybos pramonės bendrovės „QinetiQ“ padalinys JAV. Jis gali šaudyti į priešą pačiais įvairiausiais šaudmenimis, pradedant ašarinių dujų užtaisais, baigiant didelės sprogstamosios galios granatomis ir 7,62 mm kulkosvaidžių serijomis.

Tačiau dabartinė kovinių robotų karta yra valdoma žmonių, pabrėžia dienraštis. Tiesa, nuotolinio valdymo būtinybė vis mažėja: šiuo metu inžinieriai ir mokslininkai kuria vadinamuosius „robotus kareivius“, kurie gali patys identifikuoti taikinius bei ginkluotę ir moka atskirti priešo pajėgas, pavyzdžiui, pėstininkus ar tankus, nuo vadinamųjų „lengvųjų taikinių“, tai yra medikų ar civilių. Į jų programinę įrangą bus įdiegtos Ženevos konvencijas atitinkančios taisyklės, aiškiai apibrėžtais atvejais draudžiančios robotui atidengti ugnį į konkrečius taikinius.

Daktaras C. Allenas dienraščiui sakė sveikinąs tokį požiūrį. Pasak jo, atėjo metas ieškoti būdų, kaip etikos teoriją būtų galima integruoti į programinę įrangą ir užtikrinti, kad robotas mūšio lauke veiktų „korektiškai“, užuot laukęs tol, kol „bus per vėlu“.

Mokslininko teigimu, JAV kariuomenės vadovybė nori „visiškai autonomiškų“ robotų, nes dabartinių „autonominių sistemų“ valdymas reikalauja labai daug kvalifikuotų žmogiškųjų išteklių. „Labai brangūs robotai šiuo metu beveik nuolat yra kontroliuojami žmonių, nes jie negali sau leisti jų prarasti“, - sakė jis.

„Nepilotuojamam lėktuvui „Predator“ valdyti reikia 6 žmonių per parą. Mano žiniomis, Karinės oro pajėgos turi programinę įrangą, kuri padeda paruošti „Predator“ operatorius. Bet jei kompiuteris gali išmokyti žmones, jis pats sugebėtų ir valdyti tokį lėktuvą“, - tvirtino C. Allenas.

Tačiau kovinių robotų technologijų kritikai mano, kad neįmanoma sukurti klaidų išvengiančių mašinų, ir tokie atvejai, kai dėl gedimo robotas tampa aukų nesirenkančia žudymo mašina, kaip filme „Robocop“, yra visiškai realūs.

Itin griežtai Pentagono robototechnikos programas kritikuoja Šefildo universiteto (D. Britanija) mokslininkas Noelas Sharkey, išgarsėjęs po populiaraus TV serialo „Robotų karai“.

„Nuo tokių dalykų mane ima krėsti šiurpas. Dešimtmečius dirbau su dirbtinio intelekto technologijomis, tad idėja apie sprendimus dėl žmogaus gyvybės priiminėjančius robotus man kelia pasibaisėjimą“, - sakė jis.

Priminsime, jog apie robotų ir žmonių "santykius" pirmoji susimąstė Pietų Korėja - jau prieš gerus metus buvo paskelbta apie ketinimą parengti taisyklių sarašą, kuris gintų ne tik žmones nuo robotų, betir robotus nuo pačių žmonių.

   

Facebook komentarai