Rolandas Maskoliūnas. Technologijų tendencijos

Virtualioje realybėje, tarsi kokioje „Matricoje“, gyvenimas tiesiog virte verda. Viskas prasideda nuo infrastruktūros. Kad būtų sumažinta vadinamoji skaitmeninė atskirtis, kiekvienam šalies piliečiui reikia garantuoti teisę į plačiajuostį internetą.

Lietuvoje tai jau beveik įgyvendinta.

Tada reikia išmokyti žmones naudotis tomis technologijomis, paieškos, e. bankininkystės ir kitomis sistemomis. Ir pagaliau – lemiamas išsivysčiusios skaitmeninės visuomenės komponentas – virtualus turinys. Kuo didesnis jo asortimentas, tuo geriau.

Štai kodėl pastaruoju metu įvairiose pasaulio šalyse, šiapus ir anapus Atlanto stengiamasi į virtualią erdvę perkelti žemėlapius, knygas ir netgi paveikslus. Visa, kuo turtinga žmonija.

Europos skaitmeninė biblioteka

Liuveno universtete mėginama atskleisti vieną iš istorijos paslapčių. Liuveno universitetas yra EPOCH tinklo narys. Jo tikslas – patobulinti technologijas, kurios padės išsaugoti mūsų kultūros paveldą. Naudodami specialų skenerį, mokslininkai kuria dantiraščiu išmargintos lentelės skaitmeninį vaizdą.

Jos amžius – beveik 6 tūkst. metų. Norint sukurti tokį virtualų erdvinį vaizdą tenka padaryti apie 260 nuotraukų. Tuomet tyrėjai manipuliuoja vaizdu tarsi laikydami rankose tikrą daiktą.

Geertas Vilemsas sako: „Jeigu turite kompiuterio atmintyje tas paviršiaus savybes, vadinasi, sukoncentravote visą informaciją apie paviršių labai mažame duomenų kiekyje.

Naudojantis tais duomenimis, galima vėl apšviesti virtualią dantiraščio lentelę. Be to, galima ją apšviesti kitokia šviesa. Nesunku panaikinti jos tekstūrą, kartu automatiškai užfiksuojant plokštelės defektus. Visa tai galima atlikti, kadangi dabar turime visą informaciją apie eksponato paviršių.

Nyderlandų mieste Harleme istorikas ir žurnalistas Evudas Sandersas savo darbe irgi naudojasi skaitmeninimo metodais. Jis kuria savo skaitmeninę biblioteką. Atskirdamas knygos lapus, jis juos skenuoja, naudodamas greitaeigį skenerį.

Šiuo metu E. Sandersas jau sukūrė 1,5 mln. puslapių duomenų bazę. Tai, kas anksčiau užimdavo visą dieną, dabar tetrunka keletą minučių.

E. Sandersas sako: „Anksčiau man reikėdavo pasiekti biblioteką, t. y. nuvažiuoti į Amsterdamą. Tai trukdavo dvidešimt minučių. Dabar daugelį tų pačių darbų galiu padaryti sėdėdamas prie stalo namie.

E. Sandersas ir Liuveno universitetas – dvi vieno didelio projekto pusės. Taip kuriama skaitmeninė Europos biblioteka, kurioje mūsų kultūros palikimas bus amžiams saugus ir prieinamas kiekvienam. Nacionalinė Nyderlandų biblioteka skaitmenina visą kolekciją, trisdešimt milijonų vienetų.

Jos interneto svetainėje jau galima rasti tokių knygų, rankraščių, fotonuotraukų ir laiškų, kurie yra užrakinti saugyklose. Šiuo metu bibliotekoje skaitmeninami olandų parlamento dokumentai. Kolekcija, pradėta 1814 m., turi 2,5 mln. puslapių. Šios knygos – ne vieninteliai egzemplioriai. Skaitmeninant reikia išardyti parlamento dokumentų knygų įrišimą.

Kitas bibliotekos projektas – suskaitmeninti turtingą laikraščių kolekciją. Joje yra 8 mln. puslapių. Seniausi datuojami 1618 m. Tai yra neįkainojami istorijos liudininkai. Laikraščiai saugomi rūsyje po pagrindiniu bibliotekos pastatu.

Projektui vadovauja Astrid Verhoizen. Ji sako: „Skaitmeniname dėl dviejų pagrindinių priežasčių. Pirmiausiai norime, kad mūsų kolekcija būtų kuo lengviau prieinama mokslininkams ir visuomenei. Kita vertus, nemažai mūsų knygų, žurnalų ar laikraščių yra, nyksta. Privalome juos suskaitmeninti, kad neprarastume šio palikimo“.

Nacionalinė Nyderlandų biblioteka suskaitmenino dalį savo retosios kolekcijos. Straipsnius, kuriuos retai mato visuomenė. Kolekcijų specialistas Rainderis Stormas sako: „Kad knyga galėtų naudotis visi norintieji, ją reikia suskaitmeninti“.

Kai bibliotekos ir muziejai lenktyniauja vienas su kitu, skaitmenindami mūsų kultūros paveldą, įvairios Europos organizacijos siūlo naujus technologinius sprendimus.

Pvz. Vienoje prieš kelerius metus kompanija „Kvidenus Technologies“ sukūrė automatinį puslapių vartytoją muzikantams. Jų naujasis produktas – greitaeigis skeneris, nežalojantis knygų. Kompanijos robotinį knygų skenerį kūrė net penkiasdešimt inžinierių ir technologų. Šis aparatas per valandą gali nuskenuoti 2000 puslapių, pats versdamas knygos puslapius.

Taip jie skaitmeninami ir iš karto perkeliami į duomenų bazę. Kompanijos vadovas Vitus Bošas sako: „Visos knygos skirtingos. Ypač skiriasi jų popieriaus kokybė. Todėl puslapių vartymas nėra toks paprastas procesas kaip gali atrodyti.

Mes imitavome žmogaus pirštų ir rankos judėjimą, kad aparatas galėtų vartyti įvairios kokybės, plonumo ir svorio puslapius“.

Olandijos mieste Heiloo skaitmeninė revoliucija įkvėpė kompaniją „Pictura database Publishing“. Vadovaujama buvusio menų mokytojo, „Pictura“ kas savaitę bibliotekoms ir muziejams nuskenuoja tūkstančius fotografijų bei dokumentų, įskaitant Karališkosios Nyderlandų bibliotekos laikraščių kolekciją. Kompanijos direktorius Onas Zamanas sako: „Manau, kad skaitmeninimo mąstai per artimiausius metus itin išaugs.

Mat kol kas didžiausios Europos institucijos dar nieko šioje srityje nėra nuveikusios. Visa tai reikės daryti ir bus daroma. Manau, kad gausime labai daug užsakymų“.

Daugeliui mūsų bibliotekos yra ypatinga vieta. Ištisus tūkstantmečius jos buvo žinių simbolis ir šaltinis. Tačiau tradicinis bibliotekų supratimas keičiasi. Visos revoliucijos sukelia jaudinančius, bet kartu ir neraminančius pokyčius.

Skaitmeninimas – taip pat. Be abejo, skaitmeninės knygos skaitymas niekada nepakeis jausmo, kurį patiriame prisilietę arba pavartę tikrą istorinį dokumentą, viduramžių knygą ar rankraštį. Taip knygoms suteikiama nauja forma.

Tai antrasis knygų gyvenimas. Galima turėti savo kolekcijoje rečiausių egzempliorių, nors jų originalai galbūt saugomi kitame pasaulio gale. Po dešimties ar dvidešimties metų, jeigu knyga nebus suskaitmeninta, nepasiekiama internetu, ji apskritai neegzistuos, mano kai kurie specialistai.

„E. paveldas” Lietuvoje

Taigi Belgijoje keli gudrūs vyrukai su kolegomis kuria virtualią biblioteką naudodami naujausią įrangą. Šios technologijos, pavyzdžiui, skeneriai ir šioje srityje padėjo atlikti kokybinį šuolį. O kuo blogesni lietuviai? Atrodo, kad niekuo ne blogesni.

Nors gal ir neturime tokių aparatų, bet svarbiausia yra teisingos idėjos. Lietuvos specialistai pirmieji Baltijos šalyse sugalvojo sukurti vieningą virtualią integralią meno vertybių galeriją ir biblioteką. Planuojama, kad projektui pasibaigus, į minėtą virtualią erdvę bus perkelta, t. y. nuskenuota trys su puse milijono puslapių.

Tai ir knygos, ir žurnalai. Taip pat visa senoji spauda, periodinė spauda ir netgi knygos, padėsiančios jums atrasti savo protėvius, kadangi Lietuvos archyvų deptartamente skaitmeninamos bažnyčių knygos.

Visa tai tapo įmanoma ne tik dėl 13 mln. Lt, kuriuos skyrė Europos Sąjungos struktūriniai fondai. Kokybiškai nuskenuoti spaudinius, ypač retas storas knygas, labai sunku. Laimė, Lietuvos specialistai įsigijo modernių instrumentų, knygų ir netgi meno dirbinių skanerius.

Projekto „Integralios virtualios bibliotekų informacinės sistemos sukūrimas“ autoriai tikina, kad toje žinių visatoje anksčiau ar vėliau tilps visų Lietuvos bibliotekų ir netgi muziejų rinkiniai.

Kiekvienas iš mūsų galėsime perskaityti daugybę knygų ir pamatyti nemažai paveikslų, kuriuos iki šiol yra matę ir vartę tik šių įstaigų darbuotojai ar mokslininkai. Pasisemti žinių, užpildyti išsilavinimo spragas bus dar paprasčiau. Reikės tik noro, ir, aišku, minėto greito interneto. Kol kas laukiame šio pirmojo didelio projekto rezultatų, bet svetainėje www.epaveldas.lt sukauptais archyvais galima naudotis jau dabar.

Labiausiai skaitytojai laukia periodinių leidinių. Vienas įdomiausių mūsų dramatiškos istorijos faktų – metas, kai Lietuvoje XIX a buvo uždrausti lietuviški rašmenys. Lietuviški tekstai buvo rašomi tik rusiškomis raidėmis, kirilica. Dabar jau patys galite pamatyti, kaip tai atrodė, apsilankę minėtoje svetainėje. Joje galima rasti ir pirmųjų lietuviškų knygų.

Perspektyvos

Prieš kelerius metus „Google Earth“ projektas tapo nemenka sensacija. Paaiškėjo, kad galimybė kompiuterio ekrane tiesiai iš dangaus pamatyti bet kurią pasaulio vietą yra ne tik smagus žaidimas, bet ir itin patrauklus reklamos instrumentas.

Kita šios kompanijos idėja buvo perkelti į virtualią erdvę pasaulio literatūros šedevrus. Pavyzdžiui, nuskenuoti kuo daugiau knygų. Dabar internete jau plyti didžiuliai muzikos, literatūros, kino ir kitos žmonijos intelektinės produkcijos klodai.

Beveik neabejotina, kad toks visuotinis archyvų ir naujausių kūrinių skaitmenizavimas prilygs Johano Gutenbergo knygų spausdinimo mašinos atsiradimui prieš šimtus metų. Tai reiškia, kad žinios tampa lengviau prieinamos visiems. Idėjų kaita ir mokslo progresas dar labiau paspartės. Tad plačiau atverkime savo pojūčius.

Šaltinis: www.lrt.lt

   

Facebook komentarai