Rudojoje nykštukėje – milžiniška audra

Toronto universiteto mokslininkų komanda pastebėjo labai didelius šviesio kitimus rudojoje nykštukėje. Šie šviesio kitimai gali reikšti šiame kosminiame kūne vykstančią be galo didelę audrą.

Senų rudųjų nykštukių ir milžiniškų dujinių planetų atmosferų sandaros yra panašios, todėl šis atradimas gali paskatinti peržiūrėti turimas žinias apie kitų planetų orų reiškinius.

Rudosios nykštukės yra nei žvaigždės, nei planetos. Kad būtų žvaigždės ir jose užsižiebtų termobranduolinės reakcijos, joms trūksta masės, tačiau jų masė ir tam tikros savybės skiriasi nuo milžinių dujinių planetų, tokių kaip Jupiteris.

2,5 m Las Campanas teleskopu Čilėje pakartotinai stebint vieną iš rudųjų nykštukių MASS J21392676+0220226 (arba 2MASS 2139), buvo užfiksuoti dideli šviesio kitimai, kokie nebuvo fiksuoti jokioje kitoje rudojoje nykštukėje. Mokslininkė Jacqueline Radigan sako, kad kitimai siekė net 30% per aštuonias valandas, o geriausias paaiškinimas šiems kitimams būtų toks, jog teleskopas fiksuoja tamsias ir šviesias dėmes, slenkančias per nykštukės diską ir fiksuojamas teleskopo.

Todėl buvo padaryta išvada, jog šiame kosminiame kūne vyksta audra, panaši į Jupiterio Raudonąją dėmę, tik daug kartų stipresnė. Kitas galimas variantas – plyšiai išoriniuose nykštukės atmosferos sluoksniuose, pro kuriuos prasišviečia žemesnieji.

Anot teorinių modelių, planetose milžinėse ir rudosiose nykštukėse kondensuojantis mažoms silikatų ir metalų dulkelėms, formuojasi debesys. 2MASS 2139 šviesis kito per savaites ir mėnesius, todėl natūralu daryti išvadą, jog jos išoriniuose atmosferos sluoksniuose debesys keičia savo struktūrą. Radigan teigia, jog, matuojant debesų kitimo spartą, galima nustatyti vėjo greitį, o tai leistų įvertinti vėjų formavimosi mechanizmus dujinėse planetose ir rudosiose nykštukėse.

   

Facebook komentarai