Rūgštėjantys vandenynai grįžta į dinozaurų laikus (Video)

Vandenynai dėl didėjančių anglies dvideginio emisijų rūgštėja taip sparčiai, kad artimiausiais dešimtmečiais juose bus atkurtos nuo dinozaurų laikų Žemėje nematytos sąlygos, perspėja mokslininkai.

Spartų jūrų vandens rūgštėjimą lemia auganti pramoninė ir transporto priemonių tarša: pro kaminus ir išmetamuosius vamzdžius į atmosferą išmetamas anglies dioksidas tirpsta pasaulio vandenynuose, rašo britų dienraštis „Guardian“. Savo ruožtu cheminiai jūrų vandens pokyčiai sukelia „beprecedentį“ spaudimą vandenynų ekosistemoms: pasak specialistų, su masinio išmirimo grėsme jau susidūrė kiautuotieji vėžiagyviai ir stambieji jūros vėžiai.

Tokias savo tyrimo išvadas Bristolio universiteto mokslininkai pristatė Kopenhagoje vykstančioje klimato kaitos problemoms skirtoje konferencijoje. Šiame forume aptarinėjami naujausių pasaulinio atšilimo tyrimų duomenys, kurie turėtų dar įsakmiau raginti politikus imtis realių veiksmų mažinant anglies dvideginio emisijas.

Dienraščio gautoje Bristolio universiteto mokslininkų tyrimo išvadų apžvalgoje teigiama, kad Pasauliniam vandenynui gresia „pavojingas“ rūgštingumo lygis. Dėl vadinamųjų „biologinių kalkintojų“, iš kalkinių medžiagų formuojančių vandens gyvių kiaukutus, nykimo jis esą turės „skaudžių pasekmių“ jūrų ekosistemoms.

„Mes nustatėme, kad vandenynų rūgštėjimo sparta ir besikeičiančios aplinkos spaudimas „jūrų kalkintojams“ yra beprecedentis per paskutiniuosius 65 milijonus metų“, - tvirtina mokslininkai. Pasak jų, besiklostanti situacija vandenynų gelmėse kelia „dar didesnį susirūpinimą“.

Pasak dienraščio, Bristolio universiteto mokslininkai dabartinius vandenynų rūgštėjimo tempus lygina su milžinišku anglies dvideginio ir kitų „šiltnamio dujų“ emisijų padidėjimu priešistoriniais laikais. Geologų manymu būtent tai sukėlė masinį giliavandenių jūros rūšių išmirimą.

„Kadangi galima palyginti buvusį ir būsimą rūgštingumo spartėjimo mastą, be to, atsižvelgus į praeityje įvykusį jūrų dugne gyvenusių organizmų išmirimą, darytina išvada, kad panašus išnykimo mastas ateityje yra labiau tikėtinas, nei prielaida, kad jo pavyks išvengti“, - tvirtina britų mokslininkai.

Pastaraisiais metais susirūpinimas dėl anglies dvideginio spartinamo vandenynų rūgštėjimo išaugo, tačiau ši problema susilaukia kur kas mažesnio dėmesio, nei pasaulinis atšilimas, kurį taip pat sukelia „šiltnamio dujų“ emisijos, pastebi „Guardian“.

Bristolio universiteto mokslininkų tyrimas – vienas pirmųjų, kuriuo bandoma prognozuoti vandenynų rūgštėjimo pasekmes remiantis praeities įvykiais. Jo išvadose teigiama, kad, norint išvengti pačių skaudžiausių pasekmių, rūgščių - šarmų pusiausvyra giluminiuose jūrų sluoksniuose turi neviršyti 0,2 pH. Paviršiniuose jūrų vandenyse, sugeriančiuose anglies dvideginį iš atmosferos, pH lygis nuo pat pramoninės revoliucijos pradžios nukrito maždaug 0,1 vertės. Tačiau, pasak mokslininkų, kol rūgštesnis vanduo pasieks žemuosius vandenyno sluoksnius, dar turės praeiti šiek tiek laiko.

Vandenynų rūgštėjimas – viena svarbiausių Kopenhagoje vykstančio klimato kaitos forumo tema. „Guardian“ teigimu jūrų rūgštėjimo ekspertas iš Carnegie instituto Kalifornijoje (JAV) Kenas Caldeira mano, kad per kelis artimiausius dešimtmečius vandenynuose gali įvykti „gilūs pokyčiai“. Jo teigimu, jei anglies dvideginio emisijos nebus sumažintos, tai reikš, kad biologinių pokyčių mastai ir stiprumas priartės prie masinį rūšių išnykimą praeityje sukėlusių kataklizmų. „Jei mes pačiu artimiausiu metu smarkiai nesumažinsime anglies dvideginio išmetimo į atmosferą, turėsime susitaikyti su vandenynų rūgštėjimo pasekmėmis, kurios išliks ilgą geologinį laikotarpį. Tos pasekmės bus įrašytos į geologinį metraštį kaip liudijimas apie civilizaciją, turėjusią pakankamai išminties kurti pažangias technologijas, tačiau pritrūkusios jos naudoti jas protingai“, – sakė mokslininkas.

Kiti ekspertai konferencijoje praneš, kad vandens rūgštėjimas jau daro poveikį Arkties ir Antarkties jūrų gyvūnijai. Mokslininkai taip pat aptars keistą atradimą, kad rūgštėjančiame vandenyje garsas sklinda žymiai geriau, todėl ateityje pasaulio vandenynai taps kur kas triukšmingesne vieta, rašo „Guardian“.

   

Facebook komentarai