Teniso kamuoliuko dydžio robotams – šviesi kosmoso pionierių ateitis

Mažyčiai robotai gali susitelkti ir veikti išvien. Mokslininkai teigia, kad jie galėtų kolonizuoti kitas planetas ir ten auginti žmonėms reikalingus augalus. Kai kurios tyrėjų komandos jau dabar kuria robotus, skirtus mūsų sodams ir daržams prižiūrėti.

Iš pirmo žvilgsnio šie robotai panašūs į vidutinio dydžio teniso kamuoliuką. Nepaisant to, kad šie mechatroniniai stebuklai tokie maži, ekspertai jiems prognozuoja šviesų robototechnikos rytojų, teigdami, kad jie galbūt galėtų padėti žmonijai kolonizuoti kitas planetas.

Šiuo metu vykdomas eksperimentas, kuriame išbandomas tokių robotų gebėjimas telktis į didelius būrius. Jiems keliamas tikslas – susitelkus į didžiulę šimtų ar net tūkstančių robotų komandą, atlikti daugybę sudėtingų darbų. Neseniai Kolorado universiteto mokslininkų grupė sukūrė 20 tokių robotukų, kuriuos jie vadina „lašeliais“.

Kaip pasakoja universiteto asistuojantis profesorius Nikolausas Correllis, šiems „lašeliams“ susibūrus susidaro „mąstantis skystis“. Paskirstytojo dirbtinio intelekto metodais remiantis šiuos robotukus galima sutelkti praktiškai į bet kokio dydžio sistemas. „Kiekvienas gyvas organizmas yra bendradarbiaujančių ląstelių kompleksas, – sako mokslininkas. – Galbūt vieną dieną mūsų sukurtųjų robotų spiečiai kolonizuos tolimus kosmoso kampelius, kuriuose galės formuoti augalijos arealus ir ten prižiūrėti jų pačių užveistus sodus, laukdami pasirodant kosmosą tiriančių žmonių.“

Correllio žodžiais tariant, būtų galima sukurti ir paleisti spiečius specializuotų robotų, kurių užduotis būtų surinkti išsiliejusią naftą, arba pasiųsti juos į kokį nors kosminį objektą, kad ten susimontuotų į kažkokį kompleksinį techninį įrenginį.

Norėdamas paspartinti inovacijų sklaidą, jis įkūrė laboratoriją, kurioje studentai su jiems skirta bazine ir nedaug kainuojančia įranga gali atlikti ir vystyti naujus robotais grindžiamus taikomuosius tyrimus.

Correllis planuoja „lašelius“ panaudoti robotų savirankos (angl. self-assembly) ir kolektyvinio intelekto (angl. swarm-intelligent) galimybėms demonstruoti. Iš tokių jų galimybių galima būtų paminėti modelių atpažinimą (angl. pattern recognition), jutikliais paremtą judėjimą (angl. sensor-based motion) ir adaptyvųjį pavidalo keitimą (angl. adaptive shape change).

Tokiomis savybėmis pasižyminčius į spiečius susispiesti galinčius robotus galima būtų panaudoti įvairioms užduotims vandenyje ar ore atlikti.

Correllis tikisi, kad jam pavyks sukurti projektavimo metodologiją, kuria vadovaujantis bus galima kurti „lašelius“, pasižyminčius gebėjimu susiorganizuoti ir vykdyti kur kas sudėtingesnes užduotis, pavyzdžiui, surinkti didelio kosminio teleskopo ar lėktuvo komponentus.

Šiuo metu mokslininkų komanda dirba ir toliau vystant 2009 metais Masačiūsetso technologijos institute sukurtą robotų sodo technologiją.

Šią technologiją Correllis plėtoja bendradarbiaudamas su Kalifornijos universiteto Boulderio kosmoso inžinerijos mokslų fakultetu. Sujungus kūrybines pajėgas, jau pavyko sukurti autonominių jutiklių ir robotų, galinčių prižiūrėti sodus, o studentai sukūrė ilgalaikio kosminio arealo modelį.

   

Facebook komentarai