„Tik nevalgyk geltono sniego!“: kodėl šis patarimas jau nebetinka dabartiniams laikams

„Nevalgyk geltono sniego“, – tokį patarimą vaikystėje, ko gero, girdėjo kiekvienas. Tačiau balto sniego niekas paragauti nedraudė. Pasirodo, be reikalo.

Jungtinių Tautų duomenimis, dėl oro užterštumo kasmet pasaulyje miršta per 3,3 mln. žmonių. Daugiausia tokių mirčių, 1,4 mln., tenka Kinijai. Tačiau kenksmingas daleles žmonės gali ne tik įkvėpti, bet ir suvalgyti ar išgerti.

Neseniai atliktas mokslininkų tyrimas parodė, kad sniegas iš aplinkos efektyviai sugeria mažytes teršalų daleles, ypač – automobilių išmetamąsias dujas. Taigi sniegas yra tarsi teršalų ledinukas.

McGillo universiteto (Monrealis, JAV) tyrėjų komanda nusprendė išsiaiškinti, kaip ir kiek teršalų sniegas gali sugerti.

Bandymus jie atliko specialioje „sniego kameroje“, kurioje buvo modeliuojamos įvairios situacijos. Tyrėjai tikrino įvairias natūralaus sniego rūšis ir teršalus, kurių dažnai randama automobilių išmetamosiose dujose.

Viso eksperimento metu jie fiksavo ne tik organinės anglies, bet ir nuodingų teršalų, tokių kaip benzenas, toluenas, etilbenzenas ir ksilenai, priemaišas sniege.

Tyrėjai nustatė, kad teršalų kiekis sniege smarkiai išauga jau per valandą – kitaip sakant, net prieš valandą iškritęs sniegas nebėra švarus.

Kenksmingų medžiagų dalelės „įstringa“ tarp sustingusio vandens kristalų, taigi sniegas veikia tarsi išmetamąsias dujas sugerianti kempinė. Sniegui ištirpus, dalis kenksmingų medžiagų lieka vandenyje, kitos grįžta į aplinką.

Tyrimo ataskaita paskelbta žurnale „Environmental Science: Processes & Impacts“.

   

Facebook komentarai