Turino drobulė – ne klastotė, teigia ekspertas (Video)

Vadinamoji Turino drobulė, kai kurių tikinčiųjų laikoma Jėzaus Kristaus įkapėmis, nėra pagaminta XIV amžiuje, kaip nustatė mokslininkai. Vienas iš ją tyrusių ekspertų vadovų tvirtina, kad ji „veikiausiai tikra“ – iš Kristaus laikų.

Šv. Jono Krikštytojo katedroje Turine (Italija) saugoma relikvija, vadinamoji Turino drobulė – maždaug 4,3 ilgio ir 1,1 m pločio lininis audeklas, kuriame įsispaudę nukryžiuoto vyro kūno kontūrai – Vatikanui leidus 1988 m. buvo ištirta trijose nepriklausomose JAV, Šveicarijos ir D. Britanijos laboratorijose.

Remiantis radioaktyviosios anglies datavimo metodu tada buvo nustatyta, kad vadinamosios Jėzaus įkapės buvo nuaustos maždaug po 1300 metų po jo mirties, t.y. XIV a. viduryje. Tačiau vienas iš tuometinių ekspertų vadovų, JAV Kalifornijos universiteto ir Los Alamos nacionalinės laboratorijos mokslininkas Rayus Rogersas, Turino drobulės tyrimo projekto (STURP) cheminių tyrimų grupės direktorius, tvirtina, kad 1988 m. atliktas radiologinis drobulės tyrimas nagrinėjo drobulės fragmentą, paimtą iš XVI a. taisytos jos srities, rašo britų dienraštis „Daily Telegraph“.

Pasak dienraščio, 1988 m. šis ekspertas laikėsi tvirtos nuomonės, kad drobulė, kurioje neva įsispaudęs Kristaus atvaizdas, yra sumani klastotė. Tačiau prieš trejus metus, neilgai trukus iki jo mirties padarytame vaizdo įraše R. Rogersas teigia, kad paaiškėję nauji faktai verčia manyti, jog drobulė gali būti autentiška.

„Aš netikiu stebuklais, kurie nepaiso gamtos dėsnių. Po 1988 m. tyrimų dėl drobulės man abejonių nekilo. Tačiau dabar artėju prie išvados, kad tikimybė, jog šis audinio gabalas galėjo būti panaudotas kaip istorinio Jėzaus įkapės, yra labai didelė“, – sakė mokslininkas.

Pasak dienraščio, tokią išvadą jis priėjo dar kartą patikrinęs dviejų Turino drobulės tyrinėtojų – neprofesionalų, kuriuos anksčiau buvo pavadinęs fanatikais, teoriją. Amerikiečiai Sue Benford ir Joe Marina buvo išreiškę įtarimą, kad 1988 m. tyrimams paimtas drobulės fragmentas buvo išpjautas iš tos jos vietos, kuri buvo atstatyta XVI a. po ją pažeidusio gaisro.

„Tai mane suerzino, ir nusprendžiau įrodyti, kad jie neteisūs“, – sakė ekspertas. Jis dar kartą ėmėsi tirti 1978 m. iš drobulės paimtus audinio gijų pavyzdžius – laimė, jie buvo iš tos pačios vietos, kaip ir 1988 m. fragmentas. R. Rogersas nustebo juose aptikęs medvilnės.

„Medvilnės plaušai buvo stipriai įmirkę dažais, o tai leidžia manyti, kad drobulės taisymo metu lininio audinio fragmentas buvo užtaisytas medvilniniu. Aš priėjau išvadą, kad šią drobulės dalį tvarkė labai įgudęs žmogus. Sue ir Joe buvo teisūs. Anglies datavimui buvo paimtas pats netinkamiausias drobulės fragmentas. Skirtingai nei pati drobulė, jis buvo sudarytas iš kelių medžiagų, todėl mūsų nustatytas jos amžius buvo netikslus“, – ekspertą cituoja „Daily Telegraph“.

Vaizdo juostoje, kuri buvo nufilmuota 2005-ųjų kovą, neilgai trukus iki vėžiu sirgusio mokslininko mirties, jis sako: „Aš labai priartėjau prie įrodymų, kad ši drobulė buvo panaudota istoriniam Jėzui palaidoti“.

Šiandien D. Britanijoje per TV kanalą „Discovery Channel“ bus rodomas dokumentinis filmas „Turino drobulė: nauji įrodymai“, kuriame bus apžvelgiami nauji jos tyrimų faktai, rašo „Daily Telegraph“.

Po 1988 m. atliktų Turino drobulės tyrimų mokslininkai paskelbė radioaktyviosios anglies datavimo metodu nustatę, jog ji buvo pagaminta tarp 1260 ir 1390 metų. Ši išvada daugiau nei 21 metus daugelį vertė manyti, kad Turino drobulė – tik Viduramžiais sukurta klastotė, pastebi dienraštis.

Priminsime, jog Turino drobulė glaudžiai susijusi su Tamplierių ordinu, kuris ją ilgai saugojo nuo pašalinių akių ir dėl to pasirodė gandų, neva ordinas slapta garbino pagoniškus stabus.

 

Turin Shroud: New Evidence - trailer @ Yahoo! Video

   

Facebook komentarai