Tyrimas: aukštosios mokyklos nutolusios nuo rinkos poreikių

Naujausi tyrimai rodo, kad aukštosios mokyklos per mažai orientuojasi į darbo rinką.

Dėl to absolventai dirba kvalifikacijos neatitinkančius darbus, o ir įsidarbinę pagal specialybę ne visada panaudoja įgytas žinias. Tuo metu kai kurių universitetų vadovai įsitikinę, kad aukštasis mokslas visų pirma turi mokyti kūrybiškai mąstyti, o ne rengti konkrečiai specialybei.

Vilniaus universiteto humanitarinių mokslų studentai įsitikinę, kad studijuojant įgytos žinios jiems tikrai pravers pradėjus dirbti.

„Aš studijom buvau labai patenkintas, man labai patiko studijuoti, ir visi dėstytojai, ir paskaitos. Esu labai laimingas, kad studijavau istoriją. Jau ketvirtas kursas, man labai patiko, ir, tikiuosi, dirbsiu pagal specialybę“, – teigė studentas.

„Nežinau, kaip labai studijos pritaikytos rinkos poreikiams, bet man atrodo svarbiausia, kad universitetas ugdo kultūringą žmogų, kuris nusimano apie kultūrą, apie kalbą“, – mano studentė.

Kad aukštoji mokykla neprivalo parengti studentų konkrečiai darbo vietai, įsitikinęs ir Vilniaus universiteto vadovas.

„Pavyzdžiui, Vilniaus universiteto misija nėra paruošt auklėtinius konkrečiai darbo vietai. Žmogų mums reikia teorinių žinių išmokyti, kūrybiškai mąstyt, kelti idėjas. Ir tyrimai rodo, kad turimos universitetinės žinios yra lemiamos tolesnei sėkmingai karjerai“, – teigė Vilniaus universiteto rektorius Benediktas Juodka.

Tuo metu Viešosios vadybos ir politikos instituto atlikti tyrimai rodo, kad aukštosios mokyklos per daug nutolusios nuo rinkos poreikių. Ir nors statistiškai žmonės, turintys aukštojo mokslo diplomą, įsidarbina lengviau nei kiti, bet dirba jie kvalifikacijos neatitinkančius darbus.

Lietuvoje ketvirtadalis baigusiųjų socialines studijas dirba paprastais darbininkais. Tarp baigusiųjų inžinerijos, gamybos ir perdirbimo studijas šis rodiklis beveik siekia pusę, o tarp baigusių žemės ūkio ir veterinarijos studijas – net 60 proc.

„Klausimas, ar verta finansuoti tiek daugybės studentų studijas. Štai pavyzdžiui tyrimas parodė, kad net pusė magistrantų dirba žemesnės kvalifikacijos reikalaujantį darbą nei jų turimos žinios“, – teigė Viešosios vadybos ir politikos instituto analitikas Žilvinas Martinaitis.

„Universitetai labai mažai bendrauja su darbdaviais, ir veikiausiai yra tokių programų universitetuose užsilikusių, kurių realiai ūkyje ar kur nors ekonomikos sektoriuose net nereikia“, – sakė švietimo ir mokslo viceministrė Nerija Putinaitė.

Tyrimų duomenimis, net ir pagal specialybę įsidarbinę studentai, ypač baigę techninius mokslus, nepanaudoja studijų metais įgytų žinių.

„Tai galbūt parodo rinkos dinamiką, bet tuo pačiu parodo, kad mitas apie 20 metų senumo konspektus yra teisybė“, – tvirtina Ž. Martinaitis.

„Dėstytojai turi toje vietoje mokytis visą laiką, tobulėti ir universitetai, tobulėti įranga, laboratorijomis. Tai vyksta, tik galbūt ne taip greitai, kaip norėtųsi“, – mano Kauno technologijos universiteto Karjeros centro vadovė Kristina Bakšaitė.

Švietimo ir mokslo ministerijos teigimu, aukštosios mokyklos pačios privalo atlikti specialybių atitikimo rinkos poreikiams tyrimus. Tuo metu dabar daugelis jų rūpinasi kaip surinkti daugiau studentų ir užsitikrinti didesnį finansavimą.

   

Facebook komentarai